Ką reiškia būti intelektualiu šiandien |
Ką reiškia būti intelektualiu šiandien, svarsto Tony Buzan, anglų autorius ir mokymo konsultantas.
Intelekto sąvoka gimė 20 amžiaus pradžioje ir buvo sukurta, siekiant įvertinti žmonių skaitymo, skaičiavimo ir verbalinius gebėjimus. Šiandien toks testavimas nebėra taip vertinamas - tačiau juk tik šimtmetis prabėgo nuo tada, kai buvo žengiami milžiniški žingsniai, ieškant galimybių įvertinti žmogaus inteligenciją, pasiremiant jų verbaliniais ir skaičiavimo gebėjimais.
Jau 1960 - 1970 metais kilo abejonės, ar tai yra pakankamai platus apibrėžimas. Daugybė žmonių su aukštais verbaliniais ir skaičiavimo gebėjimais visai neatrodė besielgiantys intelektualiai, kai socialinėse situacijose demonstruodavo savo žodžių ir skaičių žinias ir tuo keldavo mirtiną nuobodulį kitiems. Tapo aišku, kad socialinis intelektas kai kuriose situacijose yra žymiai svarbesnis.
Sužydėjo multi-inteligencijos teorija, ir greta verbalinio bei skaičiavimo intelekto suformuluota eilė kitų: Plačiau ...
|
plačiau |
|
Online Therapy – How Effective Is It, Really? |
Online Therapy – How Effective Is It, Really?
Want to try counselling or psychotherapy, but putting it off because you are travelling too much with work? Or not sure if there’s a move in your future? With the advent of online therapy, such excuses are now outdated.
|
|
|
A qualitative study... |
A qualitative study of the use of Skype for psychotherapy consultations in the Ukraine
There has been rather limited use of Skype for health and medical purposes. We investigated the use of Skype for delivering psychotherapy services in the Ukraine. A provider questionnaire was distributed to all delegates (n = 50) at the Annual Symposium of Psychotherapists.
The majority of clients and providers showed high satisfaction with the use of Skype for psychotherapy services.
Abstract from:
EDIRIPPULIGE, S., LEVANDOVSKAYA, M. & PRISHUTOVA, A. 2013. A qualitative study of the use of Skype for psychotherapy consultations in the Ukraine. J Telemed Telecare, 19, 376-8.
Plačiau...
|
plačiau |
|
Prisirišimo psichologija ir priklausomybės |
Prisirišimo psichologija priklausomybę mato kaip prisirišimo sutrikimą
Disfunkcinis prisirišimo stilius mažina gebėjimą rasti pasitenkinimą tarpasmeniniuose santykiuose. Ankstyvojo vystymosi klaidų patirtis stiprina priklausomą elgesio tipą, kuris klaidingai bando atlikti savęs koregavimo funkciją. Vystymosi poreikių tam tikrame amžiuje deprivacija skatina priklausomą žmogų nuolat ieškoti kažko ten, kas pakeistų ir papildytų tai, ko trūksta čia.
Žmonės, kuriems sunku kurti intymų prisirišimą, bus labiau linkę vartoti narkotikus ar alkoholį, siekdami pakeisti artumo trūkumą. Plačiau...
|
plačiau |
|
Neurochemija ir neuropsichologija... |
Neurochemija ir neuropsichologija – psichoterapijos efektyvumą aiškinanti mokslų kombinacija
Priklausomybės ligos, kompulsinis persivalgymas ir nutukimas, dėmesio sutrikimas, patologinis lošimas, rūkymas susiję su įgimtu arba įgytu disbalansu diencefalinėje smegenų dalyje (malonumo centre), kuris atsako už žmogaus saugumo, šilumos, sotumo jausmus.
Jei šie poreikiai nepatenkinti, limbinė sistema signalizuoja grėsmę, nerimą ir diskomfortą. Plačiau...
|
plačiau |
|
Apie depresiją |
Kas yra depresija?
Kartas nuo karto kiekvienas žmogus patiria liūdesio, nusivylimo ar sielvarto jausmus. Tačiau depresija - tai daug intensyvesnis blogos nuotaikos ir/ar kitų simptomų pasireiškimas, kuris vargina, trunka ilgą laiką, kelia įtampą žmogui ir trukdo jo kasdieniniam gyvenimui bei santykiams.
Požymiai ir simptomai. Plačiau...
|
plačiau |
|
Apie nerimą |
Kas yra nerimas?
Nerimo jausmas susijęs su susirūpinimo jausmu, nervingumu ar būgštavimu, dažniausiai dėl ateinančių įvykių, kurių rezultatai nėra aiškūs, arba kai žmogus jaučiasi nepajėgus atlikti tam tikros užduoties. Nerimas paprastai patiriamas didelės įtampos situacijose, pvz., prieš sakant kalbą ar prieš laikant egzaminą. Jis taip pat kyla stresinėse situacijose, sakykim, avarijoje, po kurios žmogus lieka stipriai sukrėstas. Nerimo jausmą lydi fiziniai pojūčiai - skrandžio gniaužimas, besidaužanti širdis, galvos svaigulys.
Požymiai ir simptomai. Plačiau...
|
plačiau |
|
Kas kelia santykių problemas? |
Kas kelia santykių problemas?
Visi norime rasti gerą partnerį ir dalintis su juo savo gyvenimu. Kai įsimylime ir įsipareigojame santykiams, tikime, kad jie tęsis visą mūsų gyvenimą, tikime, kad kartu kursime ir sieksime savo svajonių. Tačiau, deja, kiekviena pora santykiuose patiria sunkumų. Poros susiduria su išbandymais, dažniausiai juos įveikia ir juda toliau. Bet kartais sunkumuose partneriai pasijunta vieniši, palikti ir negalintys išsręsti problemų, kad ir kaip stengtųsi. Kyla tie patys piktumai, tų pačių frustracijų lydimos pasekmės, ir abu partneriai jaučiasi užstrigę. Bėgant laikui, vienas ar abu pradeda galvoti apie skyrybas. Gaila, bet skyrybų statistika yra aukšta, nors dauguma sunkumų, kurie jas paskatina, gali būti išpręsti, pasitelkus tinkamą pagabą.
Yra eilė modelių ir situacijų, kurios gali atsirasti ir kelti santykiuose sunkumus. Plačiau...
|
plačiau |
|
ONLINE COUNSELLING: BEYOND THE PROS & CONS |
ONLINE COUNSELLING: BEYOND THE PROS & CONS
by Cedric Speyer & Jason Zack
Tai straipsnis apie konsultavimą internetu, kur autoriai išvadas pradeda:
"Telepresence" is "the illusion that a mediated experience is not mediated" (Lombard & Ditton, 1997), the feeling of being in someone’s presence without sharing a physical space. When online counseling is at its best, and the positive conditions are in place, clients and therapists experience telepresence and are not only able to interact effectively, but engage in relationships that can offer something special indeed. Believe it or not, experiencing the online other as a genuine, caring person is not as difficult as it might seem.
|
|
|
Choosing the right therapist. Look for understanding, not hype |
Choosing the Right Therapist. Look for understanding, not hype
by Jonathan Shedler PhD, 2013
So how do you choose a therapist? You steer clear of ideologues and experts-at-everything. You don’t search far and wide for a therapist who specializes in people with exactly your problem because there are no other people with exactly your problem. When you meet, notice whether the therapist seems more interested in you or your diagnosis. Notice whether the therapist invites you to think together about what is really the matter. Notice whether the two of you are able to develop a shared understanding of what is the matter that rings true to you, that was not already evident to you. The last part may take a few meetings but the trajectory should be moving in that direction from the beginning. If all of these ingredients are there, you’ve probably found a good one.
|
|
|
|