lt  | en  | ru 
     
 
Ką paskaityti?
 
Apie nerimą

Kas yra nerimas?

Nerimo jausmas susijęs su susirūpinimo jausmu, nervingumu ar būgštavimu, dažniausiai dėl ateinančių įvykių, kurių rezultatai nėra aiškūs, arba kai žmogus jaučiasi nepajėgus atlikti tam tikros užduoties. Nerimas paprastai patiriamas didelės įtampos situacijose, pvz., prieš sakant kalbą ar prieš laikant egzaminą. Jis taip pat kyla stresinėse situacijose, sakykim, avarijoje, po kurios žmogus lieka stipriai sukrėstas. Nerimo jausmą lydi fiziniai pojūčiai - skrandžio gniaužimas, besidaužanti širdis, galvos svaigulys.

 

Požymiai ir simptomai

Nors nerimo išgyvenimas kiekvienam gali būti skirtingas, egzistuoja pagrindiniai bendri simptomai - tai streso pojūtis, susirūpinimas ir neramios mintys

Kiti nerimo simptomai gali būti:

  •         sunkumas susikaupti
  •         nerimastingumas
  •         vengiantis elgesys
  •         tankus širdies plakimas
  •         drebėjimas ar virpulys
  •         galvos svaigulys ar alpimas
  •         tirpimo ar dingčiojimo pojūčiai
  •         skrandžio veiklos sutrikimas ar pykinimas
  •         prakaitavimas

Nerimo sutrikimas

Nors nerimas yra suprantamas kaip netūrali reakcij į stresinę situaciją, kai kuriems žmonėms neramios mintys, jausmai ir fiziniai pojūčiai gali tapti tokie stiprūs ir trikdantys, kad nebeleidžia jiems atlikti paprastų kasdieninio gyvenimo reikalų. Kai nerimo simptomai pasikartoja dažnai, tęsiasi kurį laiką ir veikia kasdieninį gyvenimą, paprastai galvojama apie nerimo sutrikimą.

Nerimo sutrikimas - tai vienas iš dažniausiai diagnozuojamų psichikos sutrikimų. Egzistuoja keletas skirtingų nerimo sutrikimo variantų:

 

Generalizuotas nerimo sutrikimas

Jį apibūdina nuolatinis ir visa apimantis susirūpinimas, dažnai susijęs su kasdieninėmis situacijomis darbe, šeimoje ar sveikatos srityje. Šį susirūinimą sunku kontroliuoti ir jis trikdo asmens gyvenimą bei santykius.

 

Specifinė fobija

Žmonės, turintys specifinę fobiją, išgyvena ekstremalų tam tikrų objektų arba situacijų nerimą ir baimę. Paprastai fobijos apima baimę skristi, vorų ar kitų gyvūnų baimę, injekcijų baimę ir pan.

 

Panikos sutrikimas

Jį apibūdina pasikartojančių panikos atakų išgyvenimas, t.y. žmogų staiga užlieja visaapimančios baimės ir nerimo pliūpsnis kartu su fiziniais simptomais, tokiais kaip skausmas krūtinėje, širdies permušimai, galvos svaigimas ir dusulys.

 

Agorafobija

Agorafobija - tai intensyvus nerimas, kuris pasireiškia būnant tam tikrose situacijose arba jas numatant, pvz., viešajame transporte, atvirose erdvėse, minioje, lauke vienam.

 

Obsesinis kompulsinis sutrikimas

Asmenys, kenčiantys nuo obsesinio kompulsinio sutrikimo, turi patvarias, pasikartojančias ir kankinančias mintis, vaizdus ar impulsus, vadinamus obsesijomis (pvz., mikrobų baimė), arba jaučiasi priversti atlikti tam tikrus pasikartojančius elgesius, ritualus ar psichikos veiksmus, vadinamus kompulsijomis (pvz., rankų plovimas). Tos mintys ar veiksmai gali užvaldyti žmogaus gyvenimą, ir nors asmuo su šiuo sutrikimu dažniausiai žino, kad jų obsesijos ir kompulsijos yra perdėta reakcija, jie nepajėgia jų sustabdyti.

 

Socialinio nerimo sutrikimas

Turintis socialinio nerimo sutrikimą žmogus išgyvena stiprų nerimą, kad gali būti sukritikuotas arba neigiamai kitų įvertintas. To pasekoje žmogus ima vengti socialinių įvykių ar kitų viešų situacijų, nes bijo padaryti kažką, dėl ko bus pažemintas arba ko gėdysis.

 

Potrauminio streso sutrikimas

Šis sutrikimas apima rinkinį simptomų, kurie gali atsirasti po gąsdinančio arba traumuojančio įvykio patyrimo. Simptomai apima traumuojančio įvykio pasikartojimo pojūtį (per itin ryškius prisiminimus arba košmarus), vietų, žmonių ar veiklų, žmogui primenančių tą įvykį, vengimą, atsiribojimo nuo kitų ir disociacijos jausmą, negatyvias mintis apie save ir pasaulį, irzlumą, pyktį, pažeidžiamumą ir miego problemas.

 

Kas lemias nerimo sutrikimus?

Nors nėra vienos žinomos nerimo sutrikimų priežasties, tačiau yra išskirta eilė rizikos faktorių, kurie galį juos įtakoti. Skirtingiems nerimo sutrikimams jie yra skirtingi, tačiau bendrai veikia šie faktoriai:

Genai: kai kurie nerimo sutrikimai turi genetinį komponentą, kai tam tikras nerimo sutrikimas būdingas šeimos narimas.

Fizinė sveikata: silpna fizinė sveikata gali padidinti žmogaus pažeidžiamumą ir paskatinti nerimo simptomų atsiradimą.

Mąstymo stilius: toks mąstymo būdas, kuris charakterizuojamas blogiausio numatymu, nuolatiniu negatyviu kalbėjimu su savimi, žemu savęs vertinimu, nenaudingomis įveikos strategijomis (pvz., vengimas) yra susiję su nerimo problemomis.

Stresas: stresiniai įvykiai, tokie kaip skyrybos, darbų ar mokslų pabaigimas, finansiniai sunkumai irgi gali iššaukti nerimą.

 

Kada ieškoti pagalbos? 

Kartais paprasti pokyčiai žmogaus gyvenime gali sumažinti stresą bei nerimą. Reguliarus sportas, vartojamo alkoholio ir kofeino kiekio mažinimas arba visiškas jų atsisakymas, įsitraukimas į smagias veiklas, laiko planavimo įgūdžių tobulinimas, skyrimas pakankamai laiko miegui, relaksacija gali padėti sumažinti nerimo lygį.

Tačiau jei nerimas ima neigiamai veikti žmogaus gyvenimą ir santykius darbe, mokykoje ir namuose, reikia pagalvoti apie psichologinę pagalbą. 











 
  © 2020 skypepsichologas.com | Interneto svetainių kūrimas